NAUJIENOS

    Jau vaikystėje Tadas susidraugavo su vandens pasauliu – tapo profesionaliu plaukiku, Sovietų Sąjungos laikais prisimena net atlyginimą gaudavęs. Įprasta aplinka buvo baseinas, kur skaidrus ir šiltas vanduo viliojo savo malonumais, tuo tarpu natūralių vandens telkinių gyliai profesionalų plaukiką pradžioje gąsdino. Labai retas gali pasiryžti nerti į tamsų jūros, ežero ar tvenkinio dugną, juk psichologinė nežinia slegia ir gąsdina. Vis dėlto paauglys suprato privalantis nugalėti baimę, pagaliau ir smalsumas masino – kas gi tuose tamsiuose vandens kloduose slypi. Pradėjo nuo povandeninės žūklės – palengva dingo baimė, atsirado azartas. „Aukščio, gylio, nežinios baimę turi beveik visi, – sako Tadas. – Todėl susiremti akis į akį su tuo, kas gąsdina, yra iššūkis, kurį nugalėjęs esi apdovanojamas baimės praradimu“.

                 Įveikęs psichologinį barjerą, sportininkas nardė savo malonumui, kol 2012 m. Lietuvos freedivingo asociacijos įkūrėjas Gytis Žilinskas pakvietė Tadą sudalyvauti Rygoje vykstančiose tarptautinėse varžybose.

      Šiek tiek pasitreniravęs Tadas „užsikabino“ – profesionalai iš kitų šalių užkrėtė entuziazmu. Tuomet ir kilo pirmieji klausimai: kodėl šie žmonės gali nunerti giliau ar toliau, juk jie nėra už jį stipresni ar tvirtesni, netgi atvirkščiai. „Tik vėliau supratau, kad fiziniai parametrai lemia tik mažąją dalį sėkmės, rezultatas daugiausia priklauso nuo psichologinių faktorių, neveltui freediveriai šį sportą apibūdina anglišku išsireiškimu „mental“. Supratau, kad man reikia tvarkyti ne raumenis, o savo galvą, tuomet galima bus galvoti apie profesionalumą“, – apie pažintį su laisvuoju nardymu pasakojo sportininkas, kuriam nebuvo lengva persiorientuoti į freedivingą dėl to, kad buvo plaukikas. Pasiruošimas startui šiose šakose skiriasi kardinaliai: juk plaukikas prieš startą ruošia pergalei visą organizmą, tuo tarpu freediveris savo kūnui neleidžia net įsitempti, stengiasi išlikti ramybės būsenoje, kad neriant kuo mažiau sunaudotų deguonies.

Tadas yra dviejų freedivingo nacionalinių rekordų autorius: DNF (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą be plaukmenų) – 125 m ir DYN (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą su plaukmenimis) – 150 m. Treniruočių metu Tadas jau yra pagerinęs abu šiuos rekordus ir ateityje nežada sustoti. Profesionalus freediveris pasižymėjo ir pagerindamas Lietuvos estafetinio nėrimo rekordą: kartu su laisvojo nardymo aistruoliais Olga Špitaliova, Jurij Nesvat ir Giedriumi Žilinsku 50 m ilgio baseine pranėrė 5000 m. Sėkmingai pasiektą rekordą oficialiai užregistravo agentūra “Factum”.

Kursai pas garsiausius pasaulio freediverius

Pats pasiruošimas – atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai, darbas su savimi – sužavėjo Tadą. Įmonei vadovaujančiam architektui ir verslininkui streso pakako, todėl freedivingas tapo puikiu atsipalaidavimo šaltiniu. Įveikęs pas instruktorių Gytį Žilinską I, II ir III lygio kursus, suprato, kad nenori sustoti. Apskritai pažintis su išskirtiniu žmogumi freediveriu G. Žilinsku Tadui buvo lemtinga – iki šiol jis su didžiuliu dėkingumu prisimena savo pirmąjį mokytoją, deja, jau išėjusį Anapilin.

Kitas etapas – keletas kursų pas garsiąją Natalijos ir Aleksejaus Molčanovų šeimą (Natalia Molchanova, Alexey Molchanov). N. Molchanova vadinama „gyvąja legenda“. Ji pirmoji ir kol kas vienintelė moteris pasaulyje, kuri viršijo 100 m gylį, vienu įkvėpimu nunėrusi 101 m laisvojo nėrimo rungtyje su pastoviu svoriu ir plaukmenimis. N. Molchanova freedivingu pradėjo užsiiminėti būdama 40 metų, šiandien, skaičiuodama 53-iuosius, ji gerina visus savo pasiektus pasaulio rekordus. Konkurenčių ji praktiškai neturi, kitos yra jaunesnės, tačiau anaiptol neprilygsta garsiajai čempionei. N. Molchanovos metodika remiasi dekoncentracija, kas padeda jai kvėpavimą sulaikyti ilgiau nei 9 minutes. Net vyrų, sulaukusių tokio amžiaus, profesionaliame freedivingo sporte nėra daug.

Apnea Academy mokyklos išbandymai

Praėjęs Molchanovų kursus, Tadas stažavosi pas serbą Branko Petrovičių, kuris vienintelis pasaulyje nenaudodamas jokių papildomų priemonių sugeba kvėpavimą po vandeniu sulaikyti daugiau nei 12 minučių. Tolesnis kelias – Apnea Academy mokykla, kurios vienas iš įkūrėjų – italas Umberto Pelizzari – per savo šlovės erą pasiekė visus įmanomus pasaulio rekordus įvairiose freedivingo disciplinose. Šiuo metu Umberto yra žurnalistas ir reporteris, ruošia televizijai mokslo populiarinimo laidas apie vandenynų ir jūrų pasaulį. Apnea Academy (AA) mokykla, kurioje ruošiami sertifikuoti AA instruktoriai, labai greitai sulaukė tarptautinio pripažinimo ir aukščiausio įvertinimo, joje nardymo subtilybių mokosi freediveriai iš viso pasaulio. Umberto Pellizari garsioji frazė – naras su oro balionais neria apsižvalgyti, freediveris neria pažinti save („The scuba diver dives to look around, the freediver dives to look inside“) – bene tiksliausiai apibūdina laisvojo nardymo esmę: pažintį su tikruoju savimi.

Egipte, Šarm el Šeiche, Tado laukė 6-ųjų tarptautinių Apnea Academy instruktorių kursų išbandymai. „Negalvojau, kad bus taip sunku, – pripažino Tadas. – Užduotys čia kiekvienam žmogui parenkamos individualiai, metodika paprasta kaip kariuomenėje: iš pradžių tave „nuvaro“, o tuomet žiūri, ar būdamas ant išsekimo ribos gali įveikti reikiamas normas. Nuo pat ankstyvo ryto mirkome vandenyje, nardėme, plaukėme maratoną, išliejome daug prakaito, net ašarų, patyrėme daug išbandymų. Naktį dėl nuovargio ir psichologinių priežasčių tegalėjome miegoti tik po kelias valandas“.

Šiuose kursuose Tadas suprato, ką reiškia, kai žmogus priverčiamas balansuoti ties galimybių riba stebint jo sugebėjimus ir galimybę prisiimti atsakomybę už kitus. Taip ruošiami instruktoriai profesionalai. Nardymo platforma ir „rogės“ (angliškai – „diving sled“, įrenginys su papildomu svoriu) į gylį – kursų kasdienybė: „Jei pirmomis dienomis viską padarydavau su kaupu, mokytojų komanda vis tiek mane įveikė, – apibūdino kursų niuansus Tadas. – Nenuostabu, juk komandoje profesionalūs medikai, psichologai, sportininkai“.

Prieš keletą savaičių 6-ieji tarptautiniai Apnea Academy instruktorių kursai, kuriame dalyvavo 31 kandidatas iš devyniolikos pasaulio šalių, baigėsi. Tik 24-iems iš dalyvavusių suteikta AA instruktoriaus kvalifikacija. T. Jurgaitis tarp jų.

Povandeninio pasaulio technika

Garsių freediverių instruktorių mokyklos, darbas ir treniruotės su freedivingo kolegomis Mindaugu Kreivėnu ir Jurij Nesvat Tadui suteikė žinių, pasitikėjimo savimi ir supratimą, jog šią patirtį jis nori realizuoti: „Išsamiai susipažinau su sukurta sistema, kaip mokyti, todėl mano tikslas – pereiti į šią sritį, dirbti su žmonėmis. Be abejo, nenoriu atsisakyti ir sportinės freediverio karjeros, šiame sporte visada bus ką veikti, – sako profesionalus freedivingo instruktorius. – Manau, freedivingo kursai gali patikti įvairiam žmonių ratui. Tai gali būti didelį darbo krūvį ir stresą patiriantys žmonės, jogos aistruoliai, užsiimantys koviniais menais, povandeninės žūklės mėgėjai, medikai, IT specialistai. Tai gali būti tiesiog tie, kurie nori dirbti su savimi, kurie siekia išbandyti save“.

Tadas planuoja organizuoti freedivingo kursus Lietuvoje ir Egipte. Pasak jo, kiekvienas čia gali rasti naudingų dalykų. „Žmonės išmoks nardyti. Tai naudinga kiekvienam, kad išmoktų pajusti vandenį, pažinti savo organizmą ir jo galimybes. Pradėję užsiimti freedivingu išmoksite susivaldyti stresinėje situacijoje, pradėsite į gyvenimą žiūrėti ramiau. Tai geriausia sveikatingumo praktika“, - teigia Tadas Jurgaitis.

Kursų metu besimokantieji išmoks teisingai kvėpuoti, atsipalaidavimo metodikos, judėjimo po vandeniu technikos. „Mane labai žavi šis menas – persijungimas, – sako freedivingo instruktorius T.Jurgaitis.– O ir į vandenį sveika įlipti. Labai dažnai žmonės turi savų baimių, po kursų jos visos dingsta“.

Mėgėjiško freedivingo privalumai

Šiltuosiuose kraštuose nardymas gali padovanoti nepamirštamų įspūdžių besigrožint įstabiu povandeniniu gyvenimu. Naras su suspausto oro balionu iškvėpdamas orą sukelia triukšmą, kuris išbaido žuvis, o freediveris neria tyliai, nes jis sulaiko kvėpavimą. Visi freediverio privalumai atsiskleidžia ir kalbant apie įrangą: nereikia gaišti laiko ieškant nardymo centro, nuomotis nepigios ir daug sveriančios nardymo įrangos – suspausto oro balionų, liemenių ir kt. įrangos. Būtiniausia ir svarbiausia įranga – tai pats freediveris, nardymo kaukė ir plaukmenys (galima apsieiti ir be jų).

                 Nardydamas su kvėpavimo įranga, o ypač su išsinuomota, naras nevisada gali būti 100 proc. tikras dėl įrangos patikimumo ir kokybės. Tuo tarpu freediveris neria pasitikėdamas savo jėgomis, jis pažįsta savo kūną, jaučia savo ribas, vandenyje jo judesių nevaržo papildoma įranga.

Dažnai tikima mitu, kad ne visiems lemta panerti giliau – esą „ausys gali sprogti“. Išmokę slėgio kompensavimo technikos ir įgiję daugiau žinių apie freedivingą, nardymo entuziastai negali patikėti sugebėję panerti į 10 m ir didesnį gylį ir džiaugtis povandeninio pasaulio grožybėmis be jokios papildomos įrangos. Vanduo gali būti puiki terapija. Mėgėjai nardyti su oro balionais gali pasisemti žinių ir praktikos, kaip atsipalaiduoti po vandeniu, teisingai kvėpuoti ir sunaudoti mažiau oro, kas tiesiogiai įtakoja buvimo po vandeniu laiką. „Freedivingo privalumus galima būtų vardinti ir vardinti, tiesiog siūlau tai išbandyti! – sako visus nardymo būdus išbandęs Tadas. – Čia kaip važiavimas dviračiu – išmokęs niekada nepamirši”.

Norinčius pagerinti plaukimo, kvėpavimo ir atsipalaidavimo įgūdžius kviečiame į laisvojo nardymo kursus. El. paštas: jurgaitist@gmail.com; mob. tel. +370 698 38 494