Povandeninė žūklė Lietuvoje |
Istorija
Povandeninė žūklė toli gražu nėra naujovė Lietuvoje. Dar ir šiandien galima sutikti prieš 30-40 metų šį žūklės būdą praktikavusį senolį, kuris, skirtingai nei šiandien, turėdavo mažiau rūpesčių norėdamas panerti po vandeniu ir sumedžioti didžiulę žuvį. Aišku, per tiek metų keitėsi labai daug: pasikeitė visų pirma pačios povandeninės žūklės priemonės, keitėsi žūklės įpročiai, tačiau nepakito vienas svarbiausių faktų, tai gamtos ištekliai ir jų naudojimas.
Žūklės specifika
Paklausus, ko reikia norint užsiimti šiuo hobiu, daugelis atsakytų: šautuvas, kaukė, plaukmenys ir, žinoma, suspausto oro balionai ant nugaros, kad galėtų kvėpuoti. Visiškai nekeista, nes daugelis piliečių mažai supranta, kaip šis procesas vyksta iš tikrųjų.
Pagrindinis povandeninės žūklės principų yra nardymas be balionų, nerti gali tik tiek, kiek turi oro plaučiuose, kiek leidžia tavo sveikata, kiek leidžia ežero skaidrumas, nes dažnai Lietuvos ežeruose vandens skaidrumas trukdo nerti giliai. Žinoma, pačiame procese svarbiausia, kaip ir žvejyboje, sutikti žuvį. Priešingai nei vyraujantys stereotipai, kad panėrus po vandneniu galima rinktis ką sumedžioti, o žuvies iš tikrųjų yra labai mažai. Dažniausiai ji slepiasi ten, kur naras neturi fizinių galimybių panerti, 20-30 metrų gylyje. Labai retas naras, be balionų ant nugaros gali pasigirti tokiais pasiekimais. Vidutiniškai Lietuvos povandeninės žūklės mėgėjai nardo iki 10-15 metrų giliausiai. Todėl povandeninės žūklės mėgėjai yra labai apriboti: fizinių galimybių (gebėjimo kaip įmanoma ilgiau išbūti po vandeniu nekvėpavus), gamtos dėl minėto gylio, vandens skaidrumo, gamtos sąlygų, kadangi žiemą povandeninė žūklė nevyksta ir, žinoma, mėgėjiškos žūklės taisyklių, kuriose yra ribojamas žuvų kiekis, žuvų svoris, draudžiama povandeninė žūklė naktimis, baigtinis ir labai trumpas ežerų, kuriuose leidžiama povandeninė žūklė, sąrašas. Kaip jau buvo minėta, povandeninei žūklei skirta labai mažai ežerų – iš kelių tūkstančių Lietuvos ežerų šis žūklės būdas galimas tik 10-tyje ežerų: Alaušas, Antalieptės HE tvenkinys, Asveja, Baltieji Lakajai, Didžiulis (Daugų), Drūkšiai, Galuonai, Sartai, Vištytis, Elektrėnų tvenkinys ir Baltijos jūros priekrantė. Viso labo tiek ežerų ir tik penkiems, šešiems mėnesiams, kol vėl prasidės šaltasis metų laikas.
Kas tai? Žūklė ar medžioklė?
Vienas iš populiariausių šių dienų klausimų, susijusių su povandenine žūkle: „Kas yra povandeninė žūklė: žvejyba ar medžioklė?“ Galbūt, jei tai nėra žūklė, o labiau tiktų ją pavadinti medžiokle ir netaikyti žūklės mėgėjų taisyklių, priskirti juos medžiotojams? Daug apie tai diskutuojama ir nuomonių apie tai yra labai įvairių. Pamėginkime pažvelgti į povandeninę žūklę atmetus visas išankstines nuostatas, kurių daugelis Lietuvos žvejų ir politikų turi begalę, kurios dažniausiai būna klaidingos dėl informacijos ir patirties stokos. Pradėkime nuo klausimo: „kas yra mėgėjiška žūklė?“ Bene vieninteliame pagrindiniame žūklės teisės akte LR mėgėjiškos žūklės įstatyme mėgėjiška žūklė yra apibūdinama kaip žuvų gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais laikantis mėgėjiškai žūklei nustatytos tvarkos. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse galima rasti ir išvardintus povandeninės žūklės įrankius, šautuvus. Bet ar tai atsakymas į visiems iškilusį klausimą? Pažvelkime ne į teisės aktus, o paprasto žvejo akimis. Juk nesvarbu kokiais įrankiais vyktų žūklė, ar tai gyva žuvele, ar su dirbtiniais masalais, ar nuo kranto, ar nuo valties. Visuomet žūklėje yra svarbiausia žuvis ir kaip ją sugauti. Tai jei visų žvejų mėgėjų tikslas yra vienodas – sugauti žuvį, tai koks skirtumas ar ji bus sugauta su kabliuku, ar ji sugauta iš valties, ar nuo kranto, ar panėrus po vandeniu su povandeninės žūklės įrankiais. Juk visais atvejais principas išlieka vienodas – sugauti tą išsvajotąją žuvį, dėl kurios šiuo metu visuomenėje, LR Seime ir LR Aplinkos ministerijoje „užvirusi tokia košė“. Bene svarbiausias dalykas šiame procese turėtų būti ne žūklės įrankis ir būdas, o gamtos ištekliai ir tai, ar laikomasi numatytų žūklės taisyklių tiek ant kranto, valtyje ar po vandeniu. Visi labiau įsigilinę sutinka, kad net ir povandeninė žūklė, kuri vyktų laikantis žuvies sugavimo normų, negalėtų kelti grėsmės gamtos ištekliams, nes gamtai svarbiausia kiek, o ne kaip. Dažnai šiuo klausimu diskutuojant su skeptiškai nusiteikusiais prieš povandeninę žūklę piliečiais, jie pakeičia nuomonę į teigiamą šios žūklės pusę ir nebemato jokio skirtumo tarp žvejybos ir povandeninės žūklės, kadangi atmetus visas išankstines nuostatas skirtumo tarp žūklės būdų nebelieka, jei, žinoma, visais atvejais yra laikomasi numatytų žūklės taisyklių ir žuvies limitų.
Stereotipai visuomenėje
Labai dažnai tai, ko nežinome ir nesuprantame, daugelis iš mūsų yra linkę nurašyti blogiui ir kitiems neigiamiems dalykams. Taip yra susiformavusi dalies visuomenės nuomonė apie povandeninę žūklę. Ir taip yra visur, ne tik povandeninėje žūklėje, juk sutikime, kad daugelis gatvėje pamatęs važiuojantį BMW markės automobilį palydime kreivu žvilgsniu. Kodėl? Nes mes visi, nesvarbu kas bebūtume, eilinis žvejas, ar Seimo narys, turime susikūrę tam tikrų stereotipų, kurie dažnai mums trukdo blaiviai mąstyti: jei vairuoji BMW markės automobilį – esi „kelių erelis“, jei politikas – tu būtinai būsi „vagis“, jei užsiimi povandenine žūkle – esi brakonierius. Ir tik prasilenkus su BMW markės automobiliu, už kurio vairo sėdi kukli mergina, susipažinus su vienu, kitu politiku, pamėginus panerti, pakalbinti užsiimančius povandenine žūkle, suprantame, kad klydome.
Kuriasi organizacijos
Nuo 2007 metų povandeninėje žūklėje įvyko daug pokyčių. Povandenininkai suprato, kad neužtenka vien tik užsiimti mėgiama veikla, reikia keisti situaciją iš esmės ir keisti neigiamą visuomenės nuomonę apie šį hobį. Daugiau nei prieš 7 metus daugelis povandenininkų pradėjo vienytis į povandeninės žūklės klubus, būrelius ir kitas organizacijas. Visos organizacijos ėmėsi švietėjiškos ir reabilituojančios šį hobį veiklos. Kiekvienais metais organizuojamos: „švarinimosi akcijos“, kurių metų renkamos ežerų dugne sumestos šiukšlės, organizuojami kartu su įvairių rajonų aplinkos apsaugos inspektoriais brakonierių reidai, yra renkami palikti brakonierių tinklai. Labai daug lėšų ir laiko organizacijos kasmet skiria žuvinimo projektams, kuomet kasmet iš povandenininkų surenkamos lėšos ir žuvinami ežerai, kuriuose leidžiama povandeninė žūklė. Žuvinimo projektams povandenininkai per penkerius metus išleido daugiau kaip 18 000 litų, už kuriuos buvo įžuvinti tokie ežerai kaip: Alaušas, Baltieji Lakajai, Daugai, Elektrėnų ežerai. Siekiant, kad nuo pat pradžių tausotų gamtos išteklius ir laikytųsi nustatytų taisyklių, norintys pradėti povandeninę žūklę mėgėjai yra ugdomi specialiuose seminaruose apie povandeninę žūklę, kurių metu didžiulis dėmesys yra skiriamas racionaliam gamtos išteklių naudojimui.
Šiuo metu yra kuriama didžiulė povandeninės žūklės mėgėjų organizacija „Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacija“, kuri apjungs visus iki šiol atskirai veikusius povandeninės žūklės klubus. Šios organicijos tikslas bus koordinuoti povandenininkų veiklą Lietuvoje, ginti jų interesus įvairiose institucijose ir siekti geresnių povandeninės žūklės sąlygų Lietuvoje.
„Drausti negalima motyvuoti“
Kur dėsime kablelį? Tai šiuo metu yra labai svarbu. Ar draudimais mes kažko pasieksime? Ar uždraudus povandeninę žūklę Lietuvoje, visi šie mėgėjai netaps priverstinais brakonieriais? Pagrindinis LR Aplinkos ministerijos tikslas yra užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį jų gausinimą. Ar uždraudus šį žūklės būdą, povandenininkų Lietuvoje sumažės? Žinoma, ne. Vyks atvirkštinis procesas, nes jei šiandien daugelis povandeninės žūklės mėgėjų vertina savo padėtį ir stengiasi nenusižengti taisyklėms, uždraudus povandenininkų mėgstamą veiklą, nebeliks prasmės laikytis taisyklių ir procesas bus nebevaldomas, kuris tikrai neš žalą gamtai.
Povandeninė žūklė kitose šalyse
Povandeninė žūklė vidaus vandenyse yra leidžiama visose kaimyninėse Lietuvos šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat Estijoje, Suomijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Jei susipažinus su Baltijos šalių tvarka, tai tiek Estijoje, tiek Latvijoje povandeninė žūklė yra prilyginta paprastai žūklei ir leidžiama visuose vidaus vandenyse.
Dalyvauja tarptautinio lygio varžybose
Nors šis užsiėmimas yra betarpiškai susijęs su gamtos ištekliais ir laisvalaikiu, daugelis povandeninės žūklės mėgėjų save laiko ne tik žvejais povandenininkais, bet sportininkais. Kasmet didžiausią povandeninės žūklės patirtį turintys sportininkai iš Lietuvos vyksta į tarptautines povandeninės žūklės varžybas. Visame pasaulyje kasmet yra organizuojami tarptautinio lygio povandeninės žūklės čempionatai, į kuriuos susirenka įvairių šalių atstovai atstovauti savo šalies. Neretai lietuvaičiams pavyksta išplėšti ir prizines vietas tarptautinio lygio organizuojamose povandeninės žūklės varžybose.
